Pasodeles jegaine Idavang gen dir Saulius Leonavicius, Modus energija gen dir Ruslan Sklepovic Idavang vald pirm Claus Baltsersen, Modus grupe vald pirm Jonas Jokstys, Krekenavos seniunas Vaidas Kausakys„Idavang” ir „Modus energija” atidarė dvi pirmąsias Lietuvoje kogeneracines jėgaines, neutralizuojančias kiaulininkystės kompleksų kvapus.

 

Viena iš jėgainių įrengta šalia Kelmės rajone esančio „Idavang” kiaulininkystės komplekso „Sajas”. Antroji – šalia didžiausio Lietuvoje „Idavang” valdomo komplekso „Pasodėlė”, esančio Panevėžio rajone.

 Abi jėgainės biodujas gamina apdorodamos kiaulininkystės kompleksuose susidarantį skystą mėšlą. Perdirbtas jis tampa beveik bekvape aukštos kokybės organine trąša.

 Netoli Krekenavos miestelio esančiame „Pasodėlės” komplekse auginama apie 50 tūkst. kiaulių, kurių atliekos, sumaišytos su žaliąja mase – cukriniais runkeliais ir kukurūzų silosu, patenka į biodujų jėgainę. Jėgainės bioreaktoriuje, mikroorganizmams skaidant organines medžiagas, gaminamos biodujos, kurios deginamos vidaus degimo variklyje. Gauta energija transformuojama į šilumą, kuri apšildo pačią jėgainę ir kompleksą, bei elektrą, kuri perduodama į bendrą šalies elektros energijos tinklą.

 Apdirbtos, beveik bekvapės aukštos kokybės trąšos „Pasodėlėje” saugomos iki tręšimo sezono. Per metus jų bus išgaunama iki 105 tūkst. tonų. Pasak „Idavang” generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus, tokios organinės trąšos yra gerokai efektyvesnės žemės derlingumui gerinti nei neperdirbtas kiaulių mėšlas.

 „Aplinkiniams gyventojams iki šiol nemaloniausias metas buvo tręšimo sezonai. Kadangi ūkininkai ne visada turi galimybę patręštus laukus laiku aparti, nuo jų sklinda kvapas. Būtent šiai situacijai pakeisti ir statėme biodujų jėgainę, kurios perdirbtos trąšos nekels nepatogumų kaimynams”, – teigia S.Leonavičius.

 Bendros „Modus energija” ir „Idavang” įmonės UAB „Psenergija” valdomos kogeneracinės biodujų jėgainės elektrinė galia siekia 999 kW, šiluminė galia – 1058 kW. Šiai energijai pagaminti jėgainė kasmet sunaudos 12 tūkst. tonų cukrinių runkelių ir 3 tūkst. tonų kukurūzų siloso.

 Tokiu pat principu veikia ir Kelmės rajone esanti jėgainė. Šios UAB „Senergita” valdomos kogeneracinės biodujų jėgainės elektrinė galia siekia 637 kW, šiluminė galia – 680 kW. Šiai energijai pagaminti jėgainė kasmet sunaudos 50 tūkst. tonų skysto mėšlo ir 10 tūkst. tonų cukrinių runkelių.

 Pasak „Modus grupei” priklausančios „Modus energijos” direktoriaus Ruslano Sklepovičiaus, biodujų jėgainių projekto naudą netrukus pajus ir elektros vartotojai. Jo teigimu, jėgainėse pagaminama švari elektros energija bus pigesnė nei gaminama naudojant iškastinį kurą.

 „Šios dvi jėgainės sukurs 16 darbo vietų kaimo vietovėse, be to, skaičiuojama, kad 1 megavato galingumo biodujų jėgainė sukuria apie 10 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, tad dar keliolika žmonių bus įdarbinta susijusiose srityse. Be to, šios jėgainės 3,2 mln. kubų sumažins gamtinių dujų importą ir taip prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo”, – teigia R.Sklepovičius.

 Jo teigimu, šios dvi 13,1 mln. kWh elektros energijos kasmet pagaminančios jėgainės elektra galėtų aprūpinti daugiau nei 7,5 tūkst. privačių namų ūkių – tiek, kiek būtų keletoje tokio dydžio miestelių, kaip šalia „Pasodėlės” esanti Krekenava.

 „Modus energijos” užsakymu biodujų jėgainių projektą įgyvendino inžinerinė bendrovė „Renvia”.

 Investicijos į dvi biodujų jėgaines siekia beveik 26 mln. litų.

 Biodujų gamyba iš skysto kiaulių mėšlo yra viena iš labiausiai klimato kaitą stabdančių technologijų. Vien tik naujoji „Pasodėlės” jėgainė kasmet apsaugos atmosferą nuo beveik 30 tūkst. tonų šiltnamio efektą lemiančių CO2 dujų.

 „Modus energija” ir „Idavang” planuoja Lietuvoje pastatyti dar kelias biodujų jėgaines, kuriose bus perdirbamos gyvūninės kilmės organinės atliekos.

 Jėgainių statybos projektą „Modus energija” ir „Idavang” įgyvendina savo lėšomis bei  naudodamiesi ilgalaike 14,8 mln. litų „Swedbank” suteikta paskola. Į šio projekto vystymą taip pat investavo „Verslo Angelų Fondas I”. Europos Investicijų Fondo ir Ūkio Ministerijos pastangomis sukurtas „Verslo Angelų Fondas I” yra skirtas investicijoms į inovatyvias, greitai augančias įmones. Planuojamos investicijos į visą projektą sieks 100 mln. litų.

 

###

 

Apie „Modus energija”

„Modus grupės“ veikla siekia suteikti naują pagreitį alternatyviosios energetikos plėtojimui Lietuvoje. Grupės narė UAB „Modus energija“ valdo energetikos sričių įmones bei užsiima atsinaujinančios energijos ir alternatyvių degalų naudojimo transporto sektoriuje projektų organizavimu, vystymu, investicijomis ir nuolatine priežiūra.

www.modusgroup.lt

 Apie „Idavang”

Lietuvoje 11 kompleksų valdanti „Idavang” yra didžiausia šalies kiaulių augintoja, plėtojanti aukščiausios kokybės kiaulininkystės verslą Lietuvoje, paremtą Europos Sąjungos standartais ir reikalavimais, garantuojančiais tiek užaugintos produkcijos kokybę, tiek auginamų kiaulių veterinarinę priežiūrą. 2011 m. į „Idavang” investavo Pasaulio banko valdoma Tarptautinė finansų korporacija, atsakingai pasirenkanti tik jos griežtus aplinkosauginius, socialinės atsakomybės, gyvūnų gerovės ir finansinio stabilumo reikalavimus atitinkančius verslus.

www.idavang.lt

 Apie „Pasodėlę”

Kiaulininkystės kompleksas „Pasodėlė“ – vienas didžiausių ir svarbiausių kiaulininkystės objektų Baltijos šalyse. „Pasodėlė“ kasmet užaugina tokį skaičių kiaulių, kad iš jų gaunamos kiaulienos užtektų pramaitinti beveik 190 tūkst. lietuvių, kurių kiekvienas kasmet suvalgo apie 45 kilogramus kiaulienos. Šiuo metu komplekse auginama 3300 paršavedžių, 30 kuilių, 750 kiaulaičių, 20 tūkst. paršelių ir 25 tūkst. bekonų.

 

2014 01 15

UAB „Modus energija“ šių metų pradžioje dvigubai padidino savo valdomos šilumos ir elektros kogeneracinės elektrinės Vievyje galingumą. Anksčiau jos galingumas siekė 0,8 MW,  dabar – 1,6 MW.  2013 m. sausį elektrinei pradėjus veiklą, šiluma Vievio gyventojams atpigo 30 proc., o padidinus jos galingumą, šiluma pigs ir toliau. Be to, elektrinė, kurią valdo „Modus energija“ įmonė „Autoidėja“, atnešė ir daugiau naudos – ji sėkmingai išsprendė nemalonių kvapų, sklindančių iš Kazokiškių sąvartyno, problemą.

 

Kogeneracinė Vievio elektrinė šilumos ir elektros gamybai naudoja biodujas, išgaunamas Kazokiškių sąvartyne, esančiame už 5 km nuo Vievio, ir vamzdynais tiekiamas iš sąvartyne esančios dujų surinkimo sistemos. Elektrinė tiekia elektrą į „Lesto“ tinklą ir šilumą Vievio gyventojams – į centralizuotą miesto šildymo sistemą.

„Pirmąjį elektrinės paleidimo etapą įgyvendinome sėkmingai. Įmonė tapo konkurencingu rinkos žaidėju regione, o Vievio gyventojai pajuto elektrinės naudą – sumažėjusias sąskaitas už šildymą ir dingusį nemalonų kvapą, sklindantį iš Kazokiškių sąvartyno. Todėl didinti elektrinės galingumą buvo natūralus tolimesnis įmonės žingsnis, kuris atneš dar daugiau naudos miesto ir apylinkių gyventojams“, – sako „Modus energija“ direktorius Ruslan Sklepovič. 

Tai, kad ši elektrinė yra visapusiškai naudinga, patvirtina ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) l.e.p. direktorius Osvaldas Markevičius. „Pastačius elektrinę ir pradėjus surinkinėti dujas, buvo operatyviai išspręsta iš sąvartyno sklindančių kvapų problema, dėl kurios sulaukdavome daugybės gyventojų skundų. Džiaugiamės, jog privatus verslas rūpinasi ne tik savo, bet ir aplinkinių gyventojų gerove. Tai rodo, kad viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas energetikoje gali būti labai sėkmingas ir nešti naudą visiems. Tikime, jog padidinus elektrinės galingumą, kvapų problema ir toliau liks išspręsta“, – sako O. Markevičius.                      

UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atstovų teigimu, trečdaliu sumažinta šilumos kaina gyventojams – didelis pasiekimas, o padidinus elektrinės galingumą sudarytos visos sąlygos kainoms mažėti ir toliau.  

„Elektrėnų komunalinis ūkis“ iš įmonės „Autoidėja“ per 2013 metus nupirko 3,9 GWh šilumos. Tai sudarė 35,4 proc. viso metinio Vievio miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos poreikio. 

UAB „Modus energija“, kuriai priklauso įmonė „Autoidėja“, valdo energetikos įmones bei užsiima atsinaujinančios energijos ir alternatyvių degalų naudojimo transporto sektoriuje projektų organizavimu, vystymu, investicijomis ir nuolatine priežiūra visoje Lietuvoje. Taip pat „Modus energija“ investuoja į biodujų naudojimo elektros ir šilumos gamybai projektus, aktyviai plėtoja suspaustų gamtinių dujų (CNG) naudojimą Lietuvoje, vysto energetinių žaliavų (kukurūzų, daugiamečių žolių) auginimo projektus.                                                              

„Modus energija“ priklauso tarptautinei įmonių grupei „Modus grupė“, vykdančiai veiklą automobilių prekybos ir techninio aptarnavimo, nekilnojamojo turto vystymo, automobilių aikštelių valdymo ir energetikos srityse. Įmonių grupei iš viso priklauso 20 įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijoje.

 

 

renfuture

 

Australijos vyriausybė, atrodo, padarė nepaprastą išvadą po šalies energetikos rinkos operatoriaus 100% atsinaujinančių šaltinių ataskaitos išleidimo – atsinaujinantys energijos šaltiniai ateityje bus ne brangesni nei iškastinio kuro alternatyva.

Daugiau skaitykite:

http://reneweconomy.com.au/2013/renewables-future-no-more-costly-than-fossil-fuels-55338

Aufdachanlage_Heddesheim_01[2]

 

Daugiau skaitykite :

http://cleantechnica.com/2013/08/17/largest-solar-rooftop-in-europe-complete-in-germany/?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+IM-cleantechnica+%28CleanTechnica%29

 

 

biogas-plant_reduced-150x150[1]

Iki 2020 metų Prancūzijos Midi-Pyrénées regione bus pastatyta 100 biodujų jėgainių , Liepos 30  paskelbė regioninės valdžios institucijos pirmininkas  Martin Malvy. Šis ambicingas tikslas buvo iškeltas susitarime, kurį pasirašė regioninės valdžios institucija kartu su Ekologijos, tvaraus vystymosi ir energijos ministru Philippe Martin ir Žemės ūkio ministru Stéphane Le Foll.

 

Daugiau skaitykite:

http://www.besustainablemagazine.com/cms2/?p=1576

 

 

 

N_Germany_rooftop_P-200x150[1]

Pasak šalies saulės asociacijos BSW-Solar, maždaug trečdalis Vokietijos elektros energijos iš saulės plokščių yra suvartojama namų ūkyje ar įmonėje, kurioje jie įrengti.  Saulės įrenginių montuotojų duomenimis pastebimas spartus perėjimas prie elektros energijos iš saulės (PV) individualaus suvartojimo, kurį lemė elektros iš saulės (PV) supirkimo tarifų dydžių (FIT) kritimas Vokietijoje.

Daugiau skaitykite:

http://www.pv-tech.org/news/survey_reveals_shift_to_pv_self_consumption_in_germany

 

Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacija „AEGA“ nepritaria Europos politikai dėl muitų saulės moduliams ir prisideda prie AFASE (ALLIANCE FOR AFFORDABLE SOLAR ENERGY) aljanso iniciatyvos.

http://afase.org/en

Korporacija “Apple Inc”  kartu su NV Energy Inc planuoja pastatyti naują saules jėgainių parką tam kad teikti energiją savo naujam duomenų centrui Reno mieste, Nevada valstijoje . Tai svarbus žingsnis link savo tikslo įgyvendinimo -aprūpinti duomenų centrus atsinaujinančią energiją.

Tokios dideles technologijų kompanijos kaip Apple , Amazon.com Inc ir Microsoft Corp., kurios kuria ir paleidžia kompiuterinių serverių gamyklas sulaukia daug kritikos dėl jų didelio elektros energijos suvartojimo.

 

2013-07-02T015936Z_1_CBRE96105JU00_RTROPTP_2_USA[1]

Read more :

http://news.yahoo.com/apple-plans-nevada-solar-farm-clean-energy-push-015936470.html

 

 

2 n

 

 

Du klausimai Jums: kiek šalių pasaulyje gauna 100% elektros  iš atsinaujinančių šaltinių? Ir kuri pagrindinė Europos šalis, kuri yra gerai aprūpinta atsinaujinančiais energijos ištekliais,  bet mažiausiai jas išnaudoja?

Atsakymus galima rasti iš neseniai atnaujintų duomenų Tarptautinės energetikos statistikos Elektros gamybos iš Energijos Informacijos administracijos (EIA) JAV Energetikos departamento.

Visa straipsnį skaitykite :

http://theenergycollective.com/david-k-thorpe/237161/it-s-not-utopian-100-renewable-electricity-here

Energetikos naujienos iš pasaulio !

1 n

PV montavimas ant Bentley Motors  gamyklos stogo šiuo metu yra didžiausias stogo saulės projektas Didžiojoje Britanijoje.

Saulės šviesos elektrinių  galia Jungtinėje Karalystėje (JK) žymiai išaugo ir pasiekė 520MW per pirmąjį ketvirtį 2013 m. Bendra saulės elektrinių (PV) galia  Jungtinėje Karalystėje jau viršija 2.5GW, 93% šios galios buvo pastatyta  per pastaruosius dvejus metus, atsižvelgiant į naujausią  analizę, gauta iš NPD Solarbuzz JK  duomenų bazes, kuri dabar apima daugiau nei 1.400 PV projektų.

JK PV pramonė šiuo metu   dirba  dėl stabilaus finansavimo mechanizmo tiek gyvenamųjų ir negyvenamųjų segmentų  t.y. saulės konkrečių supirkimo tarifų (FIT) ir atsinaujinančių (ROC) lengvatų investicijoms.  Be to, vietos PV pramonės asociacijos jaučia tvirtą paramą ir bendradarbiavimą su Greg Barker, energetikos ir klimato kaitos reikalų ministru iš Energetikos ir klimato kaitos klausimų (DECC) departamento. Tai teikia didesnį palaikymą  elektros gamybos iš saulės energijos projektams .

Iki 2013 metų pabaigos, didelio masto projektų dalis gerokai išaugo, ir pasiekė 25% bendros PV galios  Jungtinėje Karalystėje.

Per  2013 m. pirmąjį ketvirtį daugiau nei 30 stambių PV saulės projektų  viršijančiu 5 MW buvo pastatyti Didžiojoje Britanijoje, iš jų daugiau nei  50%  pietvakarių regione.   Šiuo metu yra daugiau nei 35 stambių PV projektų, kiekvieno instaliuota galia viršija 10 MW.

Greg Barkerio pranešimai  dabar teikia didesnį aiškumą apie Jungtinės Karalystės PV rinkos augimą. 2013 m. Balandžio 18 d. Barkeris paskelbė kad bendra PV instaliuota galia artėja 2.5GW lygį. Balandžio 25 d. Saulės konferencijoje Truro,  Barkeris  savo prezentacijoje paskelbė, kad daugiau nei  400 MW saulės PV elektrinių buvo įdiegta specialiai pagal paramos investicijoms schemą. Šie pranešimai visiškai atitinka  NPD Solarbuzz  PV JK rinkos analizę ir patvirtina PV diegimo lygį matoma Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius dvejus metus.

Daugiau skaitykite :

http://www.pv-tech.org/guest_blog/uk_solar_pv_demand_reached_520mw_in_q1_2013